„Resident Evil Requiem pelės jautrumo nustatymai“ pastarosiomis dienomis tapo netikėta mini sensacija tarp PC žaidėjų, nes paaiškėjo, kad jautrumą galima keisti – tik pats nustatymas paslėptas ne ten, kur jo instinktyviai ieškotum. Tai nėra „žaidimas be nustatymų“, tačiau vartotojo sąsajos logika gali suklaidinti net patyrusius.
Ši naujiena išplito kaip paprastas PSA tipo priminimas: jei pelė atrodo „per lėta“, „per greita“ ar tiesiog nekontroliuojama, problemos sprendimas greičiausiai egzistuoja, tik reikia žinoti, kur žiūrėti. PC platformoje pelės pojūtis yra viena svarbiausių detalių – ypač siaubo žaidime, kur panika ir tikslumas dažnai susitinka viename kadre.
Įdomiausia dalis ta, kad tokie „paslėpti“ kontrolės parametrai gali sukurti klaidingą įspūdį apie patį žaidimą: vieni pagalvoja, kad kūrėjai paliko tik valdiklio (controller) orientuotą valdymą, kiti – kad reikia taikytis prie „kaip yra“. Praktikoje dažniausiai užtenka kelių minučių, kad pelės valdymas taptų natūralus.
Resident Evil Requiem pelės jautrumo nustatymai: kodėl visi apie tai kalba
PC Gamer dėmesį patraukė paprastas, bet labai aktualus dalykas: pelės jautrumo reguliavimas žaidime egzistuoja, tačiau jis nėra akivaizdžiai išdėstytas tipiniame „Controls“ ar „Mouse“ meniu, kaip įprasta daugelyje šaudyklėms ar trečiojo asmens žaidimams artimų projektų. Dėl to dalis žaidėjų net nepastebi, kad nustatymas yra, ir pradeda ieškoti sprendimų „aplink“: keičia DPI, Windows slankiklius ar net galvoja apie modifikacijas.
Kodėl tai svarbu? Nes pelės pojūtis – tai ne vien skaičius „Sensitivity“. Tai ir kamera, ir taikymas, ir pagreitis (acceleration), ir „dead zone“ analogiški parametrai, kurie pelės atveju pasireiškia kaip vėlavimas, netikslus mikro judesys ar pernelyg „plaukiojanti“ kamera. Siaubo žaidimuose, kur neretai reikia greitai pasisukti, trumpai nutaikyti ir grįžti į situacijos kontrolę, toks dalykas gali lemti, ar scena atrodys įtempta, ar tiesiog erzinanti.
Dar vienas aspektas – skirtingi žaidėjų įpročiai. Vieni žaidžia su 400–800 DPI ir dideliu pelės kilimėliu, kiti – su 1600–3200 DPI ir trumpais judesiais. Jei žaidimas numatytas taip, kad „pagal nutylėjimą“ jaučiasi per greitai ar per lėtai, be aiškaus nustatymo tai virsta prastu pirmu įspūdžiu. O pirmas įspūdis, ypač socialiniuose tinkluose, plinta greičiau nei bet koks „patch notes“.
Kur ieškoti: kaip logiškai rasti pelės jautrumą, jei meniu klaidina
Nors konkreti meniu struktūra gali skirtis priklausomai nuo versijos, platformos ar atnaujinimų, pati idėja paprasta: jei „Mouse Sensitivity“ nerandi ten, kur tikiesi, ieškok ten, kur kūrėjai sugrupavo „kameros“ ir „taikymo“ elgseną, o ne pačią pelę kaip įrenginį. Kitaip tariant, žiūrėk ne pagal įrenginį, o pagal funkciją.
Praktiškas paieškos metodas: (1) atsidaryk „Options/Settings“ ir peržvelk visas skiltis, kurių pavadinimuose yra „Camera“, „Aiming“, „Gameplay“, „Accessibility“ ar „Input“; (2) ieškok žodžių, susijusių su „look“, „turn“, „aim“ ar „view“; (3) atkreipk dėmesį, ar yra atskiri slankikliai horizontaliai ir vertikaliai ašiai; (4) patikrink, ar egzistuoja atskiras jautrumas „aiming“ režimui (kai taikai / keli ginklą) ir „camera“ režimui (kai tiesiog dairaisi).
Jei nustatymas slepiasi ne įprastoje vietoje, dažniausiai tai reiškia, kad kūrėjai jį sieja su kamera, o ne su „mouse“ įrenginiu. Tokiais atvejais slankiklis gali būti šalia kitų kamerą veikiančių parametrų: vaizdo drebėjimo, invertavimo (Y invert), FOV ar net automatinio taikymo asistavimo. Tai gali atrodyti nelogiška, bet paaiškina, kodėl kai kurie žaidėjai jo tiesiog neprasukdavo.
Verta patikrinti ir „Advanced“ ar „Other“ tipo submeniu, jei toks yra. Žaidimuose kartais paliekami „smulkūs“ parametrai, kurie neturi būti keičiami daugumai žaidėjų, bet PC auditorijai jie tampa esminiai. Būtent todėl šis PSA ir suveikė: žmonės suprato, kad sprendimas yra, tik reikia kantrybės jį surasti.
Resident Evil Requiem pelės jautrumo nustatymai ir „kodėl mano pelė vis tiek keistai jaučiasi?“
Net radus jautrumo slankiklį, dalis žaidėjų pajunta, kad „kažkas“ išlieka ne taip. Tai normalu, nes pelės pojūtį PC aplinkoje formuoja keli sluoksniai. Jei nori greito diagnostinio sąrašo, pradėk nuo trijų pagrindinių punktų: DPI, OS nustatymų ir žaidimo „pagreičio“.
Pirma – DPI (pelės sensoriaus raiška). Jei esi įpratęs prie konkretaus DPI kituose žaidimuose, nekeisk jo kiekvienam projektui. Patogiau turėti vieną stabilų DPI (pvz., 800 ar 1600) ir reguliuoti žaidimo jautrumą. Antra – Windows pelės nustatymai. Jei įjungtas „Enhance pointer precision“ (pagreitis), kai kuriuose žaidimuose tai gali suteikti netolygų pojūtį, ypač jei žaidimas nenaudoja „raw input“ arba naudoja savo filtravimą. Trečia – žaidimo pusėje gali būti įjungtas pagreitis ar filtravimas, kuris daro judesį „kinematografiškesnį“, bet mažiau tikslų.
Dar vienas dažnas niuansas – atskiras jautrumas taikymui. Trečiojo asmens siaubo žaidimuose dažnai yra du režimai: laisvas dairymasis ir „aim“ (kai pakeli ginklą). Jei vieną sureguliuoji, o kitas lieka „default“, tada atrodys, kad žaidimas elgiasi nenuosekliai. Todėl verta patikrinti, ar yra du slankikliai, ir abu susilyginti pagal savo įprotį.
Galiausiai – FOV ir kameros atstumas. Nors FOV dažniausiai siejamas su vaizdu, jis keičia judesio suvokimą: platesnis FOV gali sudaryti įspūdį, kad kamera sukasi lėčiau (nors realus kampinis greitis gali būti tas pats). Jei „Resident Evil Requiem“ siūlo FOV reguliavimą PC versijoje, patikrink, ar jautrumą derini prie pasirinkto FOV, o ne atvirkščiai.
Kaip praktiškai susikalibruoti: greitas metodas be matematikos
Jei nenori skaičiuoti „cm/360“ ir gilintis į skirtingų žaidimų konversijas, yra paprastas, bet veiksmingas metodas, kuris tinka daugumai. Esmė – rasti jautrumą, su kuriuo gali (a) tiksliai atlikti mažus pataisymus, ir (b) greitai apsisukti, kai reikia.
1) Pasirink sau „bazę“: stabilų DPI ir išjunk nereikalingą OS pagreitį (jei jis trukdo tavo įpročiui). 2) Žaidime nusistatyk jautrumą taip, kad vidutiniu pelės judesiu per kilimėlio plotį galėtum apsisukti maždaug 180°–360° (priklauso nuo tavo stiliaus). 3) Tada patikrink mikro judesį: ar gali lėtai „užrakinti“ taikiklį į mažą objektą (pvz., detalę ant sienos) be peršokimo. 4) Jei mikro judesys per grubus – mažink jautrumą; jei apsisukimas per lėtas – didink, bet mažais žingsniais.
Šis metodas geras tuo, kad jis nereikalauja idealaus skaičiaus – jis pritaikytas realiam žaidimui. Siaubo žanre svarbu ne tik „headshot“ tikslumas, bet ir kamerinis komfortas: kad galėtum greitai apžvelgti aplinką, neperšaudamas pro taikinį, kai situacija staiga pasikeičia.
Jei „Resident Evil Requiem pelės jautrumo nustatymai“ leidžia atskirai reguliuoti horizontalią ir vertikalią ašį, daugeliui žaidėjų patogiau laikyti vertikalią šiek tiek lėtesnę. Taip lengviau išlaikyti stabilų „horizon“ pojūtį ir mažiau „užsiverti“ kamerą, kai nervingai trukteli pelę. Tačiau tai skonio reikalas – svarbiausia, kad abiejose ašyse judesys būtų prognozuojamas.
Kodėl kūrėjai kartais „paslepia“ tokius nustatymus
Iš šalies gali atrodyti keista, kad PC žaidime jautrumo slankiklis nėra pačioje akivaizdžiausioje vietoje. Tačiau tai dažnai susiję su tuo, kaip žaidimas kuriamas kelioms platformoms vienu metu. Jei bazinė sąsajos logika pirmiausia orientuota į valdiklį, o PC parinktys pridedamos vėliau arba sugrupuojamos pagal „kamerą“, atsiranda kompromisai, kurie atrodo nelogiški tik PC auditorijai.
Taip pat egzistuoja dizaino filosofija „mažiau pasirinkimų – mažiau klaidų“: kai kurie kūrėjai stengiasi nerodyti per daug slankiklių vienoje vietoje, kad neperkrautų meniu. Problema ta, kad pelės jautrumas nėra kosmetika – tai bazinis valdymo elementas. Todėl net jei slankiklis techniškai yra, jo paieška tampa UX problema, o UX problemos šiandien greitai tampa socialinių tinklų tema.
Šioje istorijoje svarbus ir bendruomenės vaidmuo. Tokie PSA įrašai realiai atlieka „greitojo palaikymo“ funkciją: kol oficialūs gidai dar nepasirodė, o žaidimo meniu dar nepažįstamas, vienas pastebėjimas gali sutaupyti šimtams žmonių laiko. Ir tai ypač aktualu naujiems ar ką tik atsidariusiems projektams, kur net mažos detalės turi didelę įtaką įvertinimams.
Ką daryti, jei nustatymas nerandamas arba neveikia kaip tikiesi
Jei perėjai meniu ir vis tiek nerandi jautrumo, verta patikrinti kelis dalykus, kurie dažnai paaiškina situaciją. Pirma, įsitikink, kad žaidimas iš tiesų atpažįsta pelę kaip aktyvų įrenginį (kartais meniu prisitaiko prie paskutinio naudoto įrenginio – valdiklio ar klaviatūros/pelės). Pabandyk pajudinti pelę pačiame meniu ar žaidime ir pažiūrėk, ar pasikeičia rodomi valdymo patarimai.
Antra, patikrink, ar nėra atskirų profilių ar „preset“ tipo valdymo schemų. Kai kuriuose žaidimuose pelės parametrai susieti su konkrečiu profiliu, o pakeitimai neįsigalioja, kol nepatvirtini ar neišeini iš meniu. Trečia, jei žaidime yra „reset to default“ mygtukas, kartais jis padeda, kai ankstesnis nustatymas konfliktuoja su nauju atnaujinimu.
Ketvirta, atkreipk dėmesį į kadrų dažnį ir „frame pacing“. Jei žaidimas veikia nestabiliai (mikro trūkčiojimai), pelės judesys gali atrodyti „nelygus“, net jei jautrumas parinktas teisingai. Tokiu atveju problema ne slankiklyje, o našume: verta sumažinti grafikos nustatymus, įjungti stabilų kadrų limitą arba patikrinti, ar nėra įjungtų sunkiai suderinamų technologijų (pvz., kai kurios „overlay“ programos).
Ko tikėtis iš atnaujinimų: ar ši detalė bus „sutvarkyta“
Kai išryškėja tokia smulki, bet plačiai aptariama UX problema, dažnai būna du keliai. Pirmas: kūrėjai palieka viską kaip yra, nes „nustatymas juk egzistuoja“, o bendruomenė pripranta. Antras: meniu logika peržiūrima ir jautrumo parinktis perkeliama į akivaizdesnę vietą arba bent jau dubliuojama keliuose meniu, kad ją būtų lengviau rasti.
PC auditorijai naudinga būtų ir aiškesnė terminija: jei slankiklis pavadintas ne „Mouse sensitivity“, o, tarkime, „Camera turn speed“, dalis žmonių jo nepriskirs pelei. Tas pats galioja atskyrimui tarp „camera“ ir „aim“: kai žaidėjas nežino, kad yra du režimai, jis sureguliuoja vieną ir nusivilia kitu. Todėl net maži pavadinimų pakeitimai gali labai pagerinti patirtį, nepridedant naujų funkcijų.
Kol kas pati naujiena yra aiški: sprendimas yra, tik jis ne visiems akivaizdus. Jei tavo pirmas įspūdis buvo prastas vien dėl valdymo, verta dar kartą peržiūrėti nustatymus – dažnai tai greičiausias būdas „atrakinti“ gerą žaidimo pojūtį.