PUBG: BATTLEGROUNDS našumas dažnai vertinamas vienu žodžiu – „FPS“. Tačiau reali žaidimo sklandumo patirtis daug labiau priklauso nuo frametime (kadrų laiko) stabilumo. Galite turėti pakankamai aukštą vidutinį FPS, bet jei kadrų laikas šokinėja, atsiranda microstutter, vėluoja įvestis, o judant per miestus ar keičiantis situacijai (dūmai, sprogimai, transportas) vaizdas „trūkčioja“. PUBG yra jautrus tiek procesoriaus apkrovai, tiek atminties ir disko I/O, o kai kuriais atvejais – ir VRAM limitui, ypač jei žaidžiate didesne rezoliucija ar su aukštesnėmis tekstūromis.

Šis gidas skirtas praktiškai, saugiai ir metodiškai susidėlioti optimalius nustatymus: nuo greitos diagnostikos iki konkrečių grafikos parametrų, kurie dažniausiai duoda didžiausią naudą. Taip pat aptarsime, kaip atpažinti GPU, CPU ar VRAM ribojimą, ką daryti dėl shader cache ir kompiliavimo sukeltų trūkčiojimų, kaip protingai naudoti upscaling (DLSS/FSR/XeSS, jei žaidime tai prieinama) ir kodėl overlay bei fono programos kartais tampa „nematomu“ kaltininku.

Tikslas paprastas: pasiekti kuo stabilesnį kadrų laiką, kuo mažiau stutter ir nuspėjamą įvesties vėlavimą, neprisirišant prie vieno konkretaus „preset“ ar vieno kompiuterio konfigūracijos. Žemiau esantys principai yra evergreen – juos galima taikyti tiek atnaujinus kompiuterį, tiek pasikeitus žaidimo versijai ar tvarkyklėms.

Greita diagnostika: nuo ko pradėti?

• Užfiksuokite problemą: ar jaučiate trumpus „kirtimus“ (microstutter), ar nuoseklų lėtumą, ar įvesties vėlavimą? Skirtingi simptomai reiškia skirtingą priežastį.
• Patikrinkite kadrų laiką: jei įmanoma, stebėkite frametime grafiką (ne tik FPS). Staigūs spygliukai dažniausiai ir yra trūkčiojimo šaltinis.
• Nustatykite ribojimą: stebėkite GPU apkrovą ir CPU branduolių apkrovą. Nuolat „maksuotas“ GPU dažniau reiškia GPU ribą, o šokinėjantis GPU su aukštu CPU – CPU ribą.
• Išjunkite overlay: laikinai atjunkite Discord/Steam/NVIDIA/AMD overlay, įrašymo funkcijas ir trečiųjų šalių OSD, kad įsitikintumėte, jog jos neprideda stutter.
• Perkraukite po atnaujinimų: po driverių ar Windows atnaujinimų būtinai perkraukite sistemą – kitaip gali likti „pusiau“ pritaikytos būsenos.
• Patikrinkite temperatūras: CPU/GPU „throttling“ gali sukelti nepastovų frametime. Svarbu ne tik maksimumai, bet ir svyravimai apkrovos metu.
• Atlaisvinkite VRAM: uždarykite naršyklę su daug skirtukų, vaizdo grotuves, kitas 3D programas. VRAM ir RAM spaudimas dažnai pasireiškia kaip staigūs „kirtimai“.
• Patikrinkite disko būklę: jei žaidimas įdiegtas lėtesniame diske arba diske mažai laisvos vietos, streaming metu gali atsirasti trūkčiojimų.
• Įvertinkite tinklo simptomus: „teleportai“ ar vėluojančios registracijos gali atrodyti kaip FPS problema, bet būti ryšio/packet loss pasekmė.
• Testuokite vieną pakeitimą: PUBG jautrus smulkmenoms. Keiskite po vieną parametrą ir trumpai testuokite tą pačią situaciją (tas pats maršrutas, tas pats režimas).

Grafikos nustatymai, kurie dažniausiai duoda daugiausia naudos

PUBG grafikos meniu gausu parametrų, tačiau ne visi jie vienodai veikia našumą. Optimali strategija – mažinti tuos nustatymus, kurie stipriai apkrauna GPU ir kartu didina frametime variaciją, o „brangius“ estetinius efektus palikti ten, kur jie realiai padeda matomumui arba netrukdo stabilumui. Taip pat svarbu suprasti: kai esate CPU limite, vien tik GPU „nuleidimas“ gali beveik nieko nepakeisti – tada reikia kitokio požiūrio (apie tai plačiau skyriuose apie CPU/RAM ir stutter).

Šešėliai

Šešėliai dažnai yra vienas „brangiausių“ nustatymų, ypač dinaminiai šešėliai ir jų kokybė/rezoliucija. PUBG aplinkoje jų daug: medžiai, pastatai, judantys objektai, žaidėjai, transportas. Aukšti šešėliai gali stipriai didinti GPU apkrovą ir sukelti frametime šuolius, kai scena staiga tampa sudėtingesnė. Praktinis požiūris – laikyti šešėlius žemesniame lygyje, o stabilumą vertinti ne pagal „vidutinį“ FPS, o pagal tai, ar bėgant per miestą neatsiranda trumpų „kirtimų“.

Jei turite pasirinkimą tarp skirtingų render API ar režimų (pavyzdžiui, skirtingų DirectX variantų), šešėlių elgsena gali skirtis. Kartais vienas režimas duoda lygesnį frametime, net jei vidutinis FPS panašus. Todėl šešėlių nustatymus verta testuoti kartu su pasirinktu grafikos režimu, o ne atskirai.

Volumetrics / dalelės

Volumetriniai efektai ir dalelės (dūmai, rūkas, sprogimų dalelės, kibirkštys, kai kurie oro efektai) gali sukelti momentinį GPU apkrovos šuolį – būtent tada, kai jums svarbiausia išlaikyti stabilų vaizdą: šaudant, metant dūmus, važiuojant transportu arba kai aplink vyksta daug veiksmų. Net jei vizualiai tai atrodo „smulkmena“, būtent šie efektai dažnai sukuria frametime spyglius.

Praktiškas sprendimas – mažinti volumetrics/dalelių kokybę iki tokio lygio, kad išliktų aiškus matomumas, bet sumažėtų „pikų“ tikimybė. Tai ypač aktualu, jei žaidžiate varžybiniu stiliumi ir labiau vertinate informacijos aiškumą nei kinematografinį vaizdą.

Atspindžiai / ray tracing (jei taikoma)

Atspindžiai, aplinkos „post-processing“ efektai ir panašūs nustatymai dažnai yra vieni pirmųjų kandidatų optimizacijai. Jie gali didinti GPU apkrovą be didelės praktinės naudos, ypač kai ekrane daug judesio. Jei jūsų grafikos meniu yra papildomi pažangūs apšvietimo ar atspindžių metodai (įskaitant ray tracing, jei toks pasirinkimas apskritai pateikiamas), juos verta vertinti per stabilumo prizmę: ar sumažinus efektų lygį sumažėja frametime šuoliai intensyviose situacijose.

Jei tokių nustatymų nėra, principas vis tiek galioja: atspindžiai ir „cinematic“ post-processing dažniausiai nėra kritiški matomumui, bet gali kainuoti našumą. Todėl, siekiant stabilumo, juos logiška laikyti nuo žemo iki vidutinio lygio ir resursus „palikti“ svarbesniems dalykams.

Tekstūros, VRAM ir streaming

Tekstūrų kokybė dažnai siejama su VRAM. Kai VRAM pakanka, aukštesnės tekstūros gali kainuoti palyginti nedaug GPU skaičiavimo, bet kai VRAM trūksta – prasideda „streaming“ problemos: tekstūros kraunasi iš RAM/disko, atsiranda staigūs trūkčiojimai, o kartais – ir ilgesni „pakibimai“ įeinant į naują vietovę. Tai klasikinis scenarijus: vidutinis FPS atrodo geras, bet reali patirtis bloga dėl microstutter.

Praktiškai tai reiškia: jei žaidžiate didesne rezoliucija, naudojate aukštos raiškos tekstūras arba turite mažiau VRAM, verta pirmiausia tvarkyti tekstūras ir visus su „render scale“ susijusius nustatymus. Jei pastebite, kad po kelių mačų našumas „blogėja“ arba trūkčiojimai stiprėja, tai gali būti atminties spaudimo požymis (RAM/VRAM), ypač jei fone veikia naršyklės, įrašymo programos ar komunikacijos aplikacijos.

Taip pat svarbu žaidimo įdiegimo vieta: greitesnis diskas (ypač SSD) sumažina riziką, kad streaming momentais bus „kirtimų“. Tai nepakeis GPU ar CPU ribų, bet padeda frametime stabilumui tada, kai kraunamas turinys.

View distance / LOD

View distance ir LOD (detalumo lygis) veikia ne tik GPU, bet ir CPU: daugiau objektų toliau – daugiau scenos paruošimo, daugiau „draw calls“, daugiau darbo žaidimo varikliui. PUBG atveju tai gali tapti reikšminga, kai žaidžiate tankiose vietovėse, žiūrite per didelę teritoriją arba kai aplink daug žaidėjų/transporto. Jei esate CPU limite, per aukštas view distance gali didinti frametime svyravimus net tada, kai GPU apkrova nėra didelė.

Praktinis patarimas – pasirinkti tokį view distance, kuris išlaiko jums reikalingą informacijos kiekį (pavyzdžiui, orientacijai ir judėjimui), bet nekelia nuolatinio CPU spaudimo. LOD mažinimas neretai duoda stabilesnį žaidimą nei agresyvus vien tik šešėlių mažinimas, ypač vidutinio lygio procesoriuose.

DLSS / FSR / XeSS ir rezoliucijos strategija

Rezoliucija ir renderinimo mastelis yra vienas galingiausių „svertų“ našumui, nes tiesiogiai keičia, kiek pikselių GPU turi apdoroti. Jei PUBG: BATTLEGROUNDS jūsų sistemoje siūlo DLSS, FSR ar XeSS (priklausomai nuo vaizdo plokštės ir žaidimo versijos), tai gali būti patogus būdas subalansuoti ryškumą ir našumą. Jei šių technologijų meniu nematote, dažnai vis tiek būna render scale (ar panašus) nustatymas – jis veikia paprasčiau, bet principas tas pats: mažiau vidinės rezoliucijos dažniausiai reiškia mažesnę GPU apkrovą.

Svarbiausia taisyklė: upscaling nėra „nemokamas“ ir ne visada gydo stutter. Jis dažniau padeda, kai riboja GPU. Jei riboja CPU, upscaling gali beveik nekeisti FPS, o kartais net padidinti įvesties vėlavimą dėl papildomo apdorojimo. Todėl prieš nusprendžiant, ar naudoti DLSS/FSR/XeSS, verta įvertinti ribojimo tipą: ar GPU apkrova nuolat aukšta, ar ji krenta būtent tada, kai jūs jaučiate trūkčiojimą.

Praktinė strategija dažnai atrodo taip: pirma susitvarkote stabilumą (shader cache, overlay, fono procesai, tvarkyklės), tada pasirenkate tikslinę rezoliuciją, o galiausiai – upscaling režimą, kuris išlaiko priimtiną vaizdo aiškumą. Jei žaidžiate konkurencingai, prioritetas dažnai yra aiškūs kontūrai ir stabilus judesys, todėl verta atkreipti dėmesį į „sharpening“ nustatymus: per agresyvus ryškinimas gali vizualiai varginti ir pabrėžti triukšmą, nors našumo problemų ir neišsprendžia.

Dar vienas svarbus aspektas – anti-aliasing. Kai kurie anti-aliasing režimai yra gana „sunkūs“ ir gali pridėti frametime šuolių, ypač jei GPU jau arti ribos. Kartais geriau pasirinkti lengvesnį AA arba derinti jį su upscaling taip, kad vaizdas išliktų aiškus, o GPU turėtų „rezervo“ momentiniams efektams (dūmai, sprogimai).

Stutter ir frametime: shader cache, kompiliavimas, atnaujinimai

Vienas dažniausių PUBG trūkčiojimo šaltinių – shaderių kompiliavimas ir talpyklos (shader cache) elgsena. Pirmą kartą paleidus žaidimą po atnaujinimo, pakeitus tvarkykles ar perjungus grafikos API, žaidimas gali „mokytis“: kompiliuoti shaderius, kurti talpyklas, perdaryti kai kuriuos optimizavimo failus. Tai dažnai pasireiškia kaip trumpi stutter momentai, ypač pirmuose mačuose arba pirmą kartą atsidūrus konkrečioje vietovėje.

Ką daryti praktiškai ir saugiai?

• Duokite laiko „apsišildyti“: po didesnio atnaujinimo pirmi mačai gali būti mažiau stabilūs. Jei po kelių mačų situacija pagerėja, tikėtina, kad tai buvo kompiliavimo/talpyklos etapas.
• Nekeiskite daug nustatymų iš karto: kiekvienas reikšmingas grafikos režimo pakeitimas gali išprovokuoti naują kompiliavimo ciklą, todėl testuokite metodiškai.
• Patikrinkite tvarkyklių shader cache nustatymą: NVIDIA/AMD valdymo panelėse dažnai yra shader cache susijusių parametrų. Paprastai saugiausia palikti numatytą elgseną, o jei eksperimentuojate – darykite tai tik suprasdami, kad talpyklos išvalymas gali laikinai padidinti stutter.
• Stebėkite disko apkrovą: jei stutter sutampa su staigiais disko apkrovos šuoliais, problema gali būti susijusi su talpyklų rašymu/krovimu arba su turinio streaming.

Microstutter gali sukelti ir kiti veiksniai: agresyvus energijos taupymas, per dažni foniniai „scan“ procesai, įrašymo programos, naršyklės, net ir kai kurios RGB ar periferijos valdymo programos. Kadangi PUBG yra jautrus frametime, net mažas periodinis „spygliukas“ gali būti pastebimas. Štai kodėl optimizacijoje svarbu ne tik „nuleisti nustatymus“, bet ir užtikrinti stabilią sistemos aplinką.

CPU, RAM, diskas: kada riboja ne GPU

PUBG: BATTLEGROUNDS dažnai riboja procesorius, ypač situacijose su daug objektų, daug žaidėjų, sudėtinga geometrija ar intensyviu tinklo/žaidimo logikos apdorojimu. CPU ribojimas turi specifinį „profilį“: GPU apkrova gali kristi, nors FPS nekyla, o frametime grafike atsiranda netolygumai. Taip pat CPU limite dažniau juntamas įvesties vėlavimas ir „nelygus“ kameros judesys, net jei grafika atrodo „lengva“.

Ką daryti, jei įtariate CPU limitą:

• Mažinkite CPU jautrius nustatymus: view distance/LOD, šešėlių sudėtingumą, kai kuriuos post-processing elementus, kurie didina scenos paruošimo darbą.
• Stabilizuokite kadrų ribojimą: kartais naudinga nustatyti protingą FPS limitą, kad CPU „nevaikytų“ maksimalios spartos ir frametime taptų lygesnis. Tai ypač aktualu, jei FPS labai svyruoja priklausomai nuo vietos.
• Patikrinkite RAM: jei RAM trūksta, sistema pradeda intensyviau naudoti „pagefile“, o tai gali sukelti stutter. Geriau turėti pakankamai laisvos RAM nei „išspausti“ kiekvieną MB fone veikiančiomis programomis.
• Disko greitis ir laisva vieta: jei žaidimas įdiegtas lėtesniame diske, o ypač jei diskas beveik pilnas, gali pasireikšti papildomi kadrų laiko šuoliai įkrovimų/streaming metu.

Svarbi detalė: CPU limitas ne visada reiškia, kad reikia „daugiau GHz“. Kartais didžiausią naudą duoda paprastesni dalykai: sumažintos fono užduotys, tvarkingesnis energijos valdymas, stabilesnis kadrų limitas, mažiau agresyvūs overlay ir mažesnis periferinių programų triukšmas. Jei norite objektyviai suprasti, ar riboja CPU, testuokite tą pačią sceną sumažinę rezoliuciją: jei FPS beveik nesikeičia, greičiausiai riboja CPU (arba kitas ne GPU faktorius).

Driveriai, Windows nustatymai ir fono procesai

Tvarkyklės ir OS nustatymai yra optimizacijos dalis, kurios dažnai neįvertiname, nes ji „nematoma“ grafikos meniu. Vis dėlto PUBG stabilumui tai gali turėti didelę įtaką: netinkamai besielgiantis overlay, pasenęs tvarkyklės profilis ar agresyvus energijos taupymas gali sukelti frametime šuolius. Čia svarbu laikytis saugių, universalių principų, vengiant abejotinų „tweakų“.

Praktiniai žingsniai, kurie dažniausiai pasiteisina:

• Atnaujinkite GPU tvarkykles: naujesnės versijos neretai taiso stabilumo klaidas, shader cache elgseną ar suderinamumo niuansus. Jei po atnaujinimo blogiau, verta grįžti prie stabilios versijos, bet darykite tai metodiškai.
• Windows energijos planas: venkite režimų, kurie agresyviai mažina CPU dažnį apkrovos metu. Stabilus dažnis dažnai reiškia stabilesnį frametime.
• Žaidimų režimai ir optimizacijos: jei naudojate Windows Game Mode ar panašias funkcijas, ištestuokite abu variantus (įjungta/išjungta), nes skirtingose sistemose rezultatas gali skirtis.
• Uždarykite fonines „monitoring“ programas: kai kurios stebėjimo, įrašymo, chat ar naršyklės aplikacijos periodiškai sukelia CPU/disko šuolius.
• Overlay ir įrašymas: įrašymo funkcijos gali pridėti papildomą apkrovą ir trukdžių. Diagnostikai išjunkite, o jei reikia įrašyti – rinkitės lengvesnius nustatymus.
• Langinis režimas: jei žaidžiate borderless/windowed, patikrinkite, ar tai nekelia papildomo vėlavimo ar stutter. Kai kuriais atvejais fullscreen suteikia stabilesnį elgesį (priklauso nuo sistemos ir nustatymų).

Dar vienas svarbus punktas – periferija ir jos programos. Pelės/klaviatūros „suite“ kartais turi makro, apšvietimo sinchronizacijos, atnaujinimų tikrinimo servisus, kurie gali sukelti periodinius trukdžius. Jei stutter pasikartoja reguliariai, pabandykite laikinai išjungti nebūtinus servisus ir palyginti frametime stabilumą.

Saugūs „tweakai“ ir rekomenduojami testai

Internete gausu agresyvių „tweak“ paketų, registrų modifikacijų ar nežinomų optimizavimo įrankių. PUBG atveju tai ypač rizikinga: stabilumą gali gadinti ne tik klaidos, bet ir anti-cheat suderinamumas. Todėl verta laikytis saugių veiksmų, kurie nedaro „negrįžtamų“ pakeitimų ir leidžia aiškiai pamatuoti rezultatą.

Saugūs ir praktiški optimizavimo veiksmai:

• Nustatykite testavimo rutiną: pasirinkite vieną scenarijų (treniruočių režimas, tas pats maršrutas, ta pati grafikos scena) ir visus pakeitimus matuokite ten pat. Taip išvengsite klaidingų išvadų.
• Ribokite FPS protingai: stabilus limitas kartais pagerina frametime, nes sumažina „spyglius“ ir CPU/GPU „bangavimą“. Ypač naudinga, jei naudojate adaptacinį sinchronizavimą (G-Sync/FreeSync).
• Patikrinkite V-Sync logiką: V-Sync gali pašalinti tearing, bet kartais didina įvesties vėlavimą arba sukelia nelygumus, jei FPS krenta žemiau atnaujinimo dažnio. Testuokite su/ be, atsižvelgdami į monitorių.
• Atnaujinkite ir susitvarkykite garso tvarkykles: kai kuriais atvejais garso įrenginiai ir jų „enhancement“ funkcijos sukelia DPC vėlavimus, kurie pasireiškia kaip stutter. Jei įtariate, laikinai išjunkite papildomus „enhancement“ efektus.
• Patikrinkite failų vientisumą: jei žaidimas pradėjo trūkčioti po avarijos ar netikėto išjungimo, verta patikrinti, ar failai nepažeisti.
• Peržiūrėkite startavimo parametrus: nenaudokite atsitiktinių komandų iš forumų. Palikite tik tuos, kurių paskirtį suprantate ir kuriuos galite atšaukti.

Rekomenduojami testai, orientuoti į stabilumą:

• „Šaltas startas“: paleiskite žaidimą po kompiuterio perkrovimo ir stebėkite pirmo mačo stabilumą – tai padeda pamatyti shader cache/įkrovimų įtaką.
• „Ilgas sesijos testas“: pažaisti kelis mačus iš eilės, stebint ar stutter blogėja – taip nustatysite, ar problema susijusi su atminties spaudimu ar foniniais procesais.
• Rezoliucijos A/B: palyginkite tą pačią sceną su mažesne ir didesne rezoliucija. Jei skirtumas minimalus, greičiausiai riboja CPU ar kitas sistemos komponentas.
• Overlay A/B: vienas testas su visais overlay išjungtais ir vienas su įjungtais. Tai dažnai greitai „išduoda“ kaltininką.

Trumpas checklist (ką pasitikrinti per 10 min.)

• Perkrautas PC: po atnaujinimų atliktas pilnas restart.
• Išjungti overlay: Discord/Steam/GPU overlay ir įrašymas laikinai išjungti.
• Patikrinta GPU tvarkyklė: versija atnaujinta arba grįžta į stabilią, jei buvo regressija.
• Patikrintas energijos planas: nėra agresyvaus taupymo, CPU dažnis nestabilus.
• FPS limitas: nustatytas stabilus limitas testui (ne „neribotas“).
• Tekstūros ir VRAM: tekstūrų lygis parinktas pagal VRAM, uždarytos VRAM/RAM ryjančios programos.
• View distance/LOD: sumažintas, jei įtariamas CPU limitas.
• Šešėliai ir dalelės: nuleisti pirmiausia, jei įtariamas GPU limitas.
• Disko vieta: pakankamai laisvos vietos diske, žaidimas geriau SSD.
• Temperatūros: CPU/GPU nepasiekia throttling būsenų.
• Grafikos režimas: jei yra keli API režimai, ištestuotas alternatyvus stabilumui.
• Fono procesai: laikinai uždarytos „suite“ programos (RGB, periferija, sinchronizacija).

Dažniausios klaidos ir mitai

Mitas: „Svarbiausia tik vidutinis FPS“. PUBG patirčiai dažnai svarbesnis stabilus frametime nei aukštas vidurkis. Net ir geras FPS skaičius nepadės, jei kadrų laikas turi staigių spyglių intensyviose situacijose.

Mitas: „Nuleidau viską į Low – turėtų būti idealu“. Kai riboja CPU, vien tik grafikos „nuleidimas“ gali neduoti norimo efekto. Be to, pernelyg žemi nustatymai kartais keičia atvaizdavimą taip, kad atsiranda mirgėjimas ar prastas aiškumas, o tai apsunkina taikymą.

Klaida: per daug „tweakų“ iš karto. Keičiant 10 parametrų vienu metu neaišku, kas padėjo, o kas pablogino. PUBG optimizacijoje laimi metodiškumas: vienas pakeitimas, trumpas testas, užrašas.

Klaida: ignoruoti VRAM ir RAM spaudimą. Trūkčiojimai dažnai atsiranda ne todėl, kad „GPU per silpnas“, o todėl, kad trūksta VRAM arba RAM ir sistema pradeda agresyviai keisti duomenis tarp atminties ir disko.

Mitas: „Shader cache išvalymas visada pagerina“. Išvalius shader cache dažnai laikinai padaugėja stutter, nes shaderiai turi būti perkompiliuoti. Tai gali būti naudinga tik specifiniais atvejais (pavyzdžiui, kai talpykla sugadinta), bet tai nėra universalus „boost“ mygtukas.

Klaida: palikti įjungtas visų programų overlay. Keli overlay sluoksniai, įrašymas ir OSD vienu metu kartais sukelia periodinius frametime spyglius. Diagnostikai verta sumažinti „triukšmą“ iki minimumo.

Mitas: „Vienas nustatymas tinka visiems“. Sklandumą lemia visas derinys: rezoliucija, VRAM, CPU, disko greitis, tvarkyklės, monitoriaus režimas, fono procesai. Todėl geriausia turėti aiškią optimizavimo seką, o ne aklai kopijuoti preset.

Išvada

PUBG: BATTLEGROUNDS FPS optimizavimas nėra vien tik „nuleisti grafikos sliderius“. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai derinate tris dalykus: (1) stabilų frametime (microstutter mažinimą), (2) teisingą ribojimo nustatymą (GPU ar CPU) ir (3) tvarkingą sisteminę aplinką (driveriai, Windows, overlay, fono procesai). Pradėkite nuo greitos diagnostikos, tada sutvarkykite didžiausią naudą duodančius grafikos nustatymus (šešėliai, dalelės, view distance, tekstūros pagal VRAM), o galiausiai – optimizuokite rezoliuciją ir upscaling, jei jis prieinamas.

Jei laikysitės metodiško testavimo (vienas pakeitimas – vienas testas), gana greitai rasite savo sistemai stabiliausią balansą. Tikslas – ne maksimalūs skaičiai, o nuspėjamas, tolygus žaidimas, kuriame įvestis reaguoja aiškiai, o vaizdas nesutrūkčioja kritiniais momentais.