We Were Here Tomorrow apžvalga prasideda nuo vienos aiškios naujienos: Xbox Wire paskelbė pristatymą, kviečiantį žengti į retro-futuristinį „We Were Here Tomorrow“ pasaulį. Tai signalas, kad serija, kurią daugelis vertina už asimetrišką kooperaciją ir būtinybę kalbėtis, nori išlaikyti savo esmę, bet kartu pasiūlyti naują estetinę kryptį ir kitokio tipo paslaptis.
Šiame tekste žiūrėk į tai kaip į išplėstą naujienos apžvalgą: ne „verdiktą“ po perėjimo (tam dar per anksti), o aiškų kontekstą, ką reiškia retro-futuristinis tonas ir kokių dizaino sprendimų logiška tikėtis iš šios franšizės, remiantis tuo, kaip ji veikė iki šiol.
„We Were Here“ tipo žaidimuose svarbiausia ne tik galvosūkių sudėtingumas, bet ir tai, kaip jie sukuria situacijas, kuriose du žaidėjai mato skirtingą informaciją. Naujienos akcentuojamas retro-futurizmas įdomus tuo, kad gali pakeisti pačią galvosūkių kalbą: vietoje vien tik mechaninių užraktų ir simbolių – daugiau technologinių motyvų, signalų, sistemų, ekranų, gal net „analogiškos ateities“ estetikos, kurioje svarbūs indikatoriai, garsai, šviesos ir logikos grandinės.
Dar vienas svarbus aspektas – lūkesčiai. Xbox Wire publikacijos dažnai būna skirtos ne vien faktams, o atmosferai ir patirčiai parduoti. Tai reiškia, kad dalis detalių gali būti pateikta kaip įspūdis (ką žaidimas turėtų „jausti“), o ne kaip galutinė specifikacija. Vis dėlto tokie tekstai paprastai aiškiai nurodo kryptį – ir būtent ją čia ir išskleidžiame.
Kokia naujiena: Xbox Wire pristato retro-futuristinį „We Were Here Tomorrow“ pasaulį
Xbox Wire įraše apie „We Were Here Tomorrow“ pagrindinė žinutė paprasta: naujas serijos įrašas kviečia į retro-futuristinę aplinką. Tai leidžia suprasti, kad kūrėjai sąmoningai plečia „We Were Here“ tapatybę už jau įprastų mistikos ir paslaptingų erdvių ribų, ieškodami naujo tono, vizualinių simbolių ir galvosūkių tematikos.
Retro-futurizmas žaidimuose dažnai reiškia „ateitį, kurią įsivaizdavo praeitis“: analoginiai prietaisai, ryškūs spalviniai akcentai, senovinių ekranų estetika, plokštės su mygtukais, ciferblatai, juostiniai įrašai, industrial detalės, o kartu – futuristinė idėja, kad tai vis tiek pažangesnė, keistesnė realybė. Tokia kryptis labai tinka kooperaciniams galvosūkiams, nes leidžia kurti aiškius, „skaitomus“ signalus, kuriuos vienas žaidėjas gali matyti, o kitas – interpretuoti ar panaudoti.
Žaidėjams tai svarbu ir dėl nuotaikos: nauja estetika gali atnešti kitokį įtampos tipą. Jei ankstesnėse serijos dalyse dažnai dominavo paslaptinga, šalta, izoliuota atmosfera, retro-futuristinis pasaulis gali būti ir ryškesnis, ir „triukšmingesnis“ (daugiau informacijos, indikatoriai, sistemų logika), bet vis tiek išlaikyti vienatvės jausmą, kai esi atskirtas nuo partnerio ir turi pasitikėti vien jo balsu.
We Were Here Tomorrow apžvalga: kodėl retro-futurizmas gali pakeisti pačią galvosūkių logiką
Kalbant apie tai, kuo „We Were Here“ serija išsiskiria, verta prisiminti jos fundamentą: tai asimetriškas kooperacinis galvosūkių nuotykis, kuriame du žmonės dažniausiai turi skirtingus „vaidmenis“ (ar bent jau skirtingas perspektyvas) ir yra priversti dalintis informacija. Čia retai laimi tas, kuris greičiausiai sprendžia – dažniau laimi tas, kuris aiškiai komunikuoja.
Retro-futuristinis kontekstas gali sustiprinti šį principą keliais būdais. Pirma, atsiranda daugiau „sisteminių“ galvosūkių: signalų maršrutizavimas, energijos paskirstymas, dažnių derinimas, kodų ir indikatorinių lempučių logika, kelių etapų procedūros. Tokių galvosūkių privalumas – jie natūraliai reikalauja nuoseklaus informacijos perdavimo: vienas mato schemą, kitas turi valdymo pultą; vienas girdi garsinį signalą, kitas turi suderinti dažnį; vienas turi instrukciją, kitas – priėjimą prie mechanizmo.
Antra, retro-futurizmas leidžia kūrėjams įterpti „apgaulingai paprastus“ objektus. Pavyzdžiui, mygtukai ar svirtelės gali atrodyti kaip dekoracija, bet iš tikrųjų būti svarbia užduoties dalimi; senas monitorius gali rodyti užuominą tik tam tikru kampu ar apšvietimu; analoginis prietaisas gali turėti netikslią skalę, kurią reikia interpretuoti, o ne tiesiog perskaityti. Tokie sprendimai tinka „We Were Here“ ritmui, kur daug kas paremta atidumu ir gebėjimu tiksliai apibūdinti, ką matai.
Trečia, pasikeitęs stilius gali paveikti pasakojimo pateikimą. „We Were Here“ žaidimuose istorija dažnai pasakojama per aplinką: užrašus, simbolius, interjero detales, keistus ritualus ar pasikartojančius motyvus. Retro-futuristinėje versijoje pasakojimas gali būti labiau „technologinis“: terminalų įrašai, eksperimentų užuominos, protokolai, „sistemos“ klaidos, archyvuoti pranešimai. Tai nereiškia, kad žaidimas taps grynu sci-fi – veikiau, kad paslapties skonis bus kitoks.
Kooperacija kaip pagrindinis variklis: ką verta žinoti prieš žaidžiant
Jei „We Were Here Tomorrow“ išlaikys serijos DNR, svarbiausias pasiruošimas nėra „geras aim“ ar greiti refleksai – o geras ryšys su partneriu. Šiame žanre daug ką lemia, ar mokate susitarti dėl terminų: kaip vadinsite kambario puses, kaip apibūdinsite simbolius, kaip trumpinsite ilgas instrukcijas. Skamba smulkmeniškai, bet būtent čia gimsta didžiausia progreso dalis.
Praktiškas patarimas: prieš rimtesnę sesiją verta susitarti dėl kelių bendrų taisyklių. Pavyzdžiui, „visada pasakau, ką tiksliai matau, prieš ką nors spaudžiant“, arba „jei stringame ilgiau nei 5 minutes, grįžtame prie pradinių prielaidų“. „We Were Here“ stiliaus galvosūkiai dažnai baudžia už skubėjimą, nes vienas neteisingas veiksmas gali „užrakinti“ sprendimą ir priversti iš naujo atkurti būseną.
Dar viena svarbi detalė – komunikacijos priemonė. Šio tipo žaidimuose balso ryšys yra beveik būtinas, nes teksto žinutės dažnai per lėtos, o aiškinant sudėtingas schemas prarandamas ritmas. Jei „We Were Here Tomorrow“ bus skirtas platesnei auditorijai, tikėtina, kad kūrėjai galvos ir apie patogesnes prieinamumo opcijas, bet serijos esmė vis tiek išlieka: tai žaidimas, kurį geriausia patirti kalbantis.
We Were Here Tomorrow apžvalga kooperacijos gerbėjams: kuo ši serija skiriasi nuo kitų „co-op puzzle“ žaidimų
Kooperacinių galvosūkių žaidimų yra daug, tačiau „We Were Here“ serijos specifika – tai ne „sprendžiame tą patį galvosūkį kartu“, o „sprendžiame tą patį galvosūkį būdami atskirai“. Tai sukuria kitą psichologiją: tu negali patikrinti, ką daro partneris; negali pasilenkti ir pažiūrėti į jo ekraną (bent jau taip numatyta); negali „perimti kontrolės“. Turi pasitikėti, o pasitikėjimas atsiremia į aiškumą.
Šis dizainas dažnai sukuria labai stiprią emociją, kurią sunku atkartoti kituose žaidimuose: vienas žaidėjas jaučiasi tarsi „akys“, kitas – tarsi „rankos“. Kai pavyksta, kyla tikras komandinio darbo pasitenkinimas. Kai nepavyksta, aiškiai matosi, kur nutrūko komunikacija: per daug prielaidų, per mažai patikslinimų, neapsitarta terminija.
Retro-futuristinis „Tomorrow“ fonas čia gali padėti dar labiau, nes technologinė estetika paprastai „leidžia“ pateikti aiškesnes taisykles: indikatorius įsijungė – vadinasi teisinga; šviesa mirksi tam tikru ritmu – tai kodas; garsas pasikeitė – sistema perėjo į kitą būseną. Tokie signalai yra geri kooperacijos įrankiai, nes juos lengviau tiksliai apibūdinti nei, tarkime, abstrakčias freskas ar simbolius, kurie skirtingiems žmonėms gali atrodyti nevienodai.
Atmosfera ir meno kryptis: ką reiškia „retro-futuristinis pasaulis“ žaidėjui
Estetika nėra tik „gražu/negražu“. Galvosūkių žaidimuose ji dažnai tampa taisyklių rinkiniu. Jei aplinka primena laboratoriją, tikiesi eksperimentų, protokolų, įspėjimų. Jei aplinka primena laivą ar stotį, tikiesi sekcijų, energijos tinklų, avarinių režimų. Retro-futurizmas dažnai sujungia abu: jis vienu metu ir „inžineriškas“, ir šiek tiek teatrališkas.
Tokio stiliaus aplinkoje labai gerai veikia smulkios detalės: užrašai ant skydelių, spalvų kodai, senovinių įrašų fragmentai, įrenginių garsai. Jei „We Were Here Tomorrow“ bus kuriamas su mintimi, kad kiekviena detalė gali būti užuomina, žaidėjams tai reikš: verta lėtinti tempą, dairytis, fiksuoti pasikartojančius motyvus, o svarbiausia – apie juos kalbėti su partneriu, net jei dar nesuprantate, kam tai skirta.
Taip pat retro-futurizmas gali pakeisti baimės ar įtampos šaltinį. Vietoje „kas slepiasi tamsoje?“ gali atsirasti „kas negerai su sistema?“ arba „kodėl protokolas neveikia taip, kaip turėtų?“. Tai labiau paranojiška, „techninė“ įtampa, kuri puikiai dera su atskyrimo mechanika: tu matai vieną sistemos dalį, partneris – kitą, ir tik kalbėdami galite suprasti, kas vyksta iš tikrųjų.
Galvosūkių dizaino lūkesčiai: sudėtingumas, tempas ir „aha“ momentai
Vienas iš klausimų, kuriuos visada kelia nauja serijos dalis – ar ji bus draugiška naujokams, ar labiau orientuota į veteranus. Kadangi turime tik pristatomąją naujieną, teisingiausia kalbėti apie kryptis, o ne faktus. Vis dėlto retro-futuristinis teminis rėmas leidžia sukurti tiek labai aiškius „mokomuosius“ galvosūkius (pvz., paprastos grandinės, loginiai jungikliai), tiek itin sudėtingus daugiaetapius scenarijus (pvz., kelių sistemų sinchronizavimas).
„We Were Here“ tipo žaidimuose geriausiai veikia trijų lygių struktūra: (1) tu pastebi užuominą, (2) tu ją tiksliai perduodi partneriui, (3) jūs kartu pritaikote ją realiame veikime. Jei „Tomorrow“ remsis technologiniais motyvais, trečiasis etapas gali tapti dar turtingesnis: ne tik „paspausk trečią svirtį“, bet ir „perjunk režimą, palauk indikatoriaus, tada keisk dažnį iki žalios zonos“.
Tokie sprendimai kuria stiprius „aha“ momentus, bet kartu reikalauja aiškaus žaidimo grįžtamojo ryšio. Jei grįžtamasis ryšys bus tikslus (garsai, šviesos, animacijos), žaidėjai jausis, kad mokosi sistemos. Jei jis bus per miglotas, gali atsirasti frustracija, nes nežinai, ar esi arti sprendimo, ar tik spėlioji. Todėl vienas įdomiausių dalykų, kurį verta stebėti tolesnėse naujienose – kaip kūrėjai balansuos tarp paslapties ir aiškumo.
Vienos naujienos prasmė: ką ji pasako apie serijos ateitį
Nors Xbox Wire įrašas – tik vienas komunikacijos taškas, jis pasako gana daug apie ambiciją. Kai kūrėjai aiškiai įvardija estetinį posūkį („retro-futuristinis pasaulis“), tai dažnai reiškia, kad jie nori, jog žaidimas būtų atpažįstamas ne tik per mechaniką, bet ir per vizualinį bei garsinį identitetą. Tai gali būti bandymas pritraukti platesnę auditoriją, kuri mėgsta sci-fi nuotaiką, analoginę estetiką ar „kosminių stočių“ paslaptis.
Kita vertus, toks posūkis gali būti skirtas ir pačiai serijai atgaivinti: kai daug kas jau pažįsta pagrindinį asimetriškos kooperacijos triuką, nauja estetika leidžia sukurti naujų tipų užduotis, naujų simbolių kalbą, naują pasakojimo stilių. Žaidėjams tai gera žinia – jei tik bus išlaikytas kertinis principas, kad du žmonės jaučiasi būtini vienas kitam, o ne tik „žaidžia kartu dėl kompanijos“.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad tokie pristatymai dažnai reiškia aktyvesnį komunikacijos etapą: daugiau klipų, interviu, mechanikų paaiškinimų, galbūt demonstracijų. Jei „We Were Here Tomorrow“ bus formuojamas kaip aiškus naujas etapas, tikėtina, kad netolimoje ateityje išgirsime daugiau apie konkrečius žaidimo principus (kiek epizodų, koks perėjimo laikas, ar bus papildomas peržaidžiamumas, ar bus pagalbiniai įrankiai komunikacijai).
Kam verta laukti ir kam gali netikti
Šis žaidimas greičiausiai labiausiai tiks tiems, kas mėgsta: (1) kooperacinius nuotykius dviem, (2) galvosūkius, kur svarbu ne greitis, o tikslumas, (3) atmosferą ir aplinkos pasakojimą, (4) komunikacijos iššūkius. Jei jūs su draugu mėgstate kartu „perlaužti“ logiką ir džiaugiatės, kai iš sprendimo gimsta istorija, „We Were Here Tomorrow“ kryptis skamba viliojančiai.
Tačiau yra ir aiškios ribos. Jei nemėgstate ilgai kalbėtis žaidžiant, jei erzina situacijos, kai tenka kartoti aprašymus, jei patinka viską „pasidaryti pačiam“ be priklausomybės nuo kito žmogaus – tokio tipo patirtis gali varginti. Taip pat, jei jūsų kooperacinės sesijos dažnai būna chaotiškos, be susitarimų, „We Were Here“ struktūra gali atskleisti tas problemas gana negailestingai.
Vis dėlto būtent tai ir yra serijos stiprybė: ji nepaverčia kooperacijos dekoracija. Ji ją padaro pagrindiniu žaidimo varikliu. O retro-futuristinis fonas, apie kurį dabar praneša Xbox Wire, gali tapti tuo „nauju sluoksniu“, kuris padarys šį variklį dar įdomesnį.
Ką daryti dabar: kaip sekti „We Were Here Tomorrow“ naujienas protingai
Kol kas turime vieną kryptį ir vieną stiprų pažadą – retro-futuristinį pasaulį. Protingiausia laikysena šiuo metu: džiaugtis kryptimi, bet neįsikalti į galvą detalių, kurių dar niekas tvirtai neįvardijo. Kai pasirodys daugiau medžiagos, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ar išlaikomas asimetriškas atskyrimas, kaip pateikiamas grįžtamasis ryšys galvosūkiuose, ar istorija pasakojama per aplinką, ir kaip sprendžiama komunikacijos ergonomika (ar yra patogūs būdai dalintis informacija, ar tenka vien tik improvizuoti).
Jei Pixelzona.lt skaitytojams reikėtų vieno „checklist“: (1) žiūrėkite, ar žaidime aiškiai matosi dviejų vaidmenų struktūra, (2) ar galvosūkiai atrodo sukurti kalbėjimuisi, (3) ar retro-futuristinė estetika yra funkcionali (padeda spręsti), o ne tik kosmetika. Jei visi trys punktai „sueina“, „We Were Here Tomorrow“ turi šansą tapti vienu įdomiausių kooperacinių galvosūkių sezonų pasirinkimų.