World of Warcraft Midnight užuominos apie piktadarį šįkart atėjo ne per didelį anonsą ar kino intarpą, o per, atrodytų, smulkų dalyką – papildomus „stay a while and listen“ tipo monologus, kuriuos žaidėjai linkę praleisti skubėdami prie kito uždavinio. Visgi būtent tokiose ramiose dialogų atkarpose Blizzard dažnai pasėja svarbiausias ateities siužeto sėklas.
Apie tai, kad vienas naujas monologas gali „per garsiai“ užsiminti apie būsimą didįjį blogiuką, neseniai rašė ir žaidimų žiniasklaida, pastebėjusi keistą, tarsi bandymą ištrinti pasakytus žodžius primenančią frazę. Tai akimirksniu išjudino bendruomenę: vieni ėmė medžioti papildomas nuorodas, kiti – lyginti su ankstesniais WoW laikais, kai panašūs užuominų trupiniai vėliau virsdavo pagrindiniais ekspansijų konfliktais.
Ši naujiena įdomi tuo, kad kalbame apie „Midnight“ – pasaulio sielos sagos (Worldsoul Saga) dalį, kurioje Blizzard žada dar labiau sukoncentruotą istorijos pasakojimą ir didesnį dėmesį veikėjų motyvacijoms. Kitaip tariant, užuomina viename dialoge gali būti ne šiaip „easter egg“, o gana tikslus kelrodis į tai, kas taps svarbiausiu grėsmių šaltiniu vėliau.
World of Warcraft Midnight užuominos apie piktadarį: kas yra „stay a while and listen“ monologai?
„Stay a while and listen“ WoW bendruomenėje tapo savotišku terminu: tai dialogai, kuriuose svarbūs veikėjai (ar bent jau reikšmingą vaidmenį turintys NPC) kviečia žaidėją stabtelėti ir pasiklausyti. Dažniausiai tai nėra būtina mechanikai ar progresui – tai pasakojimo sluoksnis, skirtas pasaulio atmosferai, konflikto užkulisiams ir vidinei veikėjų būsenai atskleisti.
Tokie monologai ypač tinka „tyliam“ siužeto vystymui. Blizzard gali įterpti dviprasmišką sakinį, metaforą ar net vieną keistą intonacijos momentą, kuris pirmą kartą skambės kaip emocinis išsiliejimas, o po kelių mėnesių ar net po metų – kaip labai aiškus perspėjimas. Dėl to kiekviena nauja dialogų porcija, susijusi su „Midnight“, dabar analizuojama su padidinamuoju stiklu.
Svarbu ir tai, kad „Midnight“ kontekste pati pasakojimo tema iš anksto kelia įtampą: kai istorija sukasi apie dideles kosmines jėgas, tapatybės praradimą, manipuliaciją, „tiesos“ daugiaprasmiškumą, tada vienas sakinys, rodantis atminties trynimą ar „užmiršk, ką girdėjai“, įgauna visai kitą svorį nei paprastame kasdienės politikos konflikte tarp frakcijų.
Todėl nenuostabu, kad žaidėjai tokį dialogą ima sieti ne tik su konkrečiu veikėju, bet ir su didesne schema: kas šiame pasakojime turi interesą, kad žaidėjas (ar kiti veikėjai) pamirštų, nutylėtų ar net iškreiptų informaciją? Ir ar tai nėra būdinga būsimam pagrindiniam piktadariui, kuris veikia iš šešėlio, o ne atviru karu?
Kodėl viena detalė sukėlė triukšmą bendruomenėje?
Naujienos esmė – žaidėjų ir žiniasklaidos pastebėtas keistas motyvas viename iš monologų, kuris skamba tarsi staigus bandymas atšaukti tai, kas ką tik buvo pasakyta. Tokie posūkiai pasakojime paprastai signalizuoja vieną iš kelių dalykų: veikėjas bijo pasekmių, veikėjas nėra savimi (jį kažkas veikia), arba pats pasakojimas tyčia rodo, kad tiesa čia yra „nestabili“.
WoW istorijoje užuominos apie manipuliaciją ir atminties „perrašymą“ dažnai pasirodo tada, kai kalbama apie ypač pavojingas jėgas – tokias, kurios laimi ne per armijų dydį, o per gebėjimą sujaukti valią, pasėjti nepasitikėjimą ir priversti sąjungininkus klysti. „Midnight“ pavadinimas ir kryptis natūraliai veda prie tamsos, paslapčių ir informacinio chaoso temų, todėl žaidėjai susieja šią detalę su galimu būsimu „didžiuoju blogiu“.
Triukšmą didina ir tai, kad „didžiojo piktadario“ užuominos dažnai būna išmėtytos per kelis produktus: vienoje vietoje – vienas sakinys, kitoje – simbolis, trečioje – veikėjo elgesio pokytis. Kai fanai pajunta, kad vienas iš gabalėlių „per daug tinka“ bendrai mozaikai, prasideda teorijų lavina. Ir net jei dalis jų vėliau nepasitvirtina, pati reakcija rodo, jog „Midnight“ auditorija pasiruošusi skaityti tarp eilučių.
World of Warcraft Midnight užuominos apie piktadarį ir „Didžiojo blogio“ modelis WoW istorijoje
Jei pažiūrėtume į ankstesnes ekspansijas, pamatytume pasikartojantį modelį: Blizzard retai pristato pagrindinį priešą vienu sakiniu „štai jis“. Dažniau pirmiausia kuriama nuotaika ir grėsmės kontūrai, o tik tada – konkretus veidas. Kartais tai reiškia, kad ankstyvos užuominos atrodo kaip bendros frazės apie „tamsą“, „balsus“ ar „neišvengiamą pabaigą“, bet vėliau jos įgauna konkretų vardą, planą ir tikslą.
Todėl „World of Warcraft Midnight užuominos apie piktadarį“ verta vertinti ne kaip tiesioginį „spoilerį“, o kaip pasakojimo techniką. Jei monologe atsiranda bandymas paneigti ar ištrinti pasakytą informaciją, tai gali reikšti, kad siužete bus svarbus informacijos patikimumas: kas kalba tiesą, kas meluoja, o kas net pats nežino, kad yra įrankis.
Tokio tipo pasakojime piktadarys nebūtinai bus tas, kuris pirmas iššoka į areną. Kartais didžiausia grėsmė – nematomas režisierius, kuris priverčia kitus veikti už jį. Ir būtent dėl to viena, iš pažiūros „maža“, dialogo detalė gali būti reikšmingesnė už triukšmingą mūšio sceną.
Ką tai gali reikšti „Midnight“ siužetui: keli realistiški scenarijai
Kalbant atsargiai ir neperžengiant to, kas žinoma iš pačios naujienos, galima išskirti kelis scenarijus, kodėl monologas skamba taip, tarsi kažkas turėtų būti pamiršta.
1) Manipuliacija ar „įtaka“ veikėjui. Jei NPC pasako kažką, o tada tarsi pats save nutraukia ar atšaukia, tai gali rodyti, kad jo mintys nėra visiškai jo paties. Tokiu atveju didysis piktadarys būtų ne „matomas generolas“, o jėga, kuri sugeba uždėti filtrą tiesai ir priversti veikėjus kalbėti (ar nekalbėti) tam tikru būdu.
2) Sąmoningas informacijos slėpimas. Veikėjas gali žinoti daugiau, nei leidžia pasakyti aplinkybės. „Pamiršk, ką pasakiau“ tuomet skamba kaip savisauga: žaidėjas įtraukiamas į paslaptį, bet kartu jam parodoma, kad už šią paslaptį gali būti baudžiama. Tai puikiai tinka pasakojimui, kuriame piktadarys turi agentų ir stebėtojų tinklą.
3) Pavojaus signalas apie tai, kaip veiks grėsmė. Net jei monologo veikėjas nėra paveiktas, pati frazė gali būti „teminis“ pranašas: „Midnight“ grėsmė bus tokia, kuri naikina atmintį, perrašo prisiminimus, keičia suvokimą. Tokiu atveju užuomina labiau kalba ne apie konkretų vardą, o apie būsimo antagonisto metodus.
Visi trys scenarijai veda prie bendros išvados: pasakojimas, tikėtina, remsis ne vien fizine kova, bet ir kova dėl informacijos, tapatybės ir pasitikėjimo. O tai automatiškai kelia klausimą – kas yra tas, kuriam naudingiausia, kad niekas neprisimintų ar nepatikėtų tuo, kas buvo pasakyta?
Kas galėtų būti tas „būsimasis didysis blogis“?
Nors pati naujiena kalba apie stiprią užuominą, ji nebūtinai įvardija vieną konkretų vardą taip aiškiai, kad neliktų vietos interpretacijoms. Tačiau bendruomenė neišvengiamai svarsto kryptis, kurios labiausiai dera prie „Midnight“ nuotaikos ir WoW kosminės mitologijos.
Tuštumos (Void) lygmens grėsmė. „Midnight“ dažnai siejama su tamsos ir šešėlio tematika, todėl dalis žaidėjų tokias užuominas pirmiausia sietų su aukštesnio lygmens tuštumos jėgomis. Tokiu atveju piktadarys galėtų būti ne vienas „žmogus“ ar „monstras“, o didesnės jėgos avataras, pasiuntinys ar iš anksto paruoštas „inkaras“ Azerote.
Seniai užsiminta, bet dar pilnai neišnaudota figūra. Blizzard mėgsta sugrįžti prie senų užuominų, kurias veteranai prisimena, o nauji žaidėjai gali atrasti iš naujo. Jei monologuose pasirodo dviprasmybės, tai gali būti bandymas subtiliai „prikelti“ idėją, kuri jau anksčiau buvo paminėta, bet niekada netapo centrine.
„Netikėtas“ piktadarys iš artimo rato. Vienas efektyviausių siužeto posūkių MMO žanre – kai grėsmė pasirodo esanti arčiau, nei atrodė. Ne todėl, kad veikėjas „staiga tapo blogas“, o todėl, kad jo silpnybės, traumos ar kompromisai tapo patogia vieta įtakai. Tokiu atveju frazės apie užmiršimą ir nutylėjimą gali būti ženklas, kad kažkas jau vyksta, tik dar neįvardyta.
Čia verta išlikti kritiškiems: fanų teorijos kartais pralenkia realybę, o Blizzard gali tyčia palikti dvigubą dugną, kad net ir teisingai „įtariant kryptį“ būtų sunku atspėti konkretų finalą. Vis dėlto, pati diskusija parodo, kad „Midnight“ kuriamas kaip pasakojimas, kuriame net dialogo pauzė gali būti svarbi.
Kaip žaidėjai gali „skaityti“ užuominas: ką stebėti jau dabar
Jei norisi suprasti, ar ši naujiena yra tik vienos frazės sukelta audra, ar tikra siužeto rodyklė, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip WoW paprastai konstruoja ilgalaikes užuominas. Dažniausiai jos pasikartoja keliais formatais.
Pasikartojantys motyvai. Jei keli skirtingi NPC pradeda kalbėti apie panašius dalykus (pamiršimą, balsus, „neteisingus“ prisiminimus, keistą nuovargį), tai rodo, kad tema sisteminė, o ne atsitiktinė. Vienas dialogas gali būti emocinis, bet keli dialogai – jau pasakojimo kryptis.
Konfliktuojančios tiesos. Kai skirtingi šaltiniai pateikia nesutampančias interpretacijas, pasakojimas dažnai ruošia dirvą momentui, kai paaiškėja: kažkas tyčia sukūrė chaosą. Tokiu atveju piktadarys – tas, kuriam naudinga, kad niekas negalėtų susitarti dėl faktų.
Smulkios „techninės“ detalės. Kartais užuomina slepiasi ne tekste, o pateikime: intonacijoje, dialogo struktūroje, netikėtame sakinio nutraukime, neįprastoje pauzėje. Kai bendruomenė sako, kad monologas „skamba keistai“, dažnai tai būna signalas, kad kūrėjai sąmoningai siekė sukelti diskomfortą.
Ryšys su didesne sagos architektūra. Kadangi „Midnight“ yra platesnės istorijos dalis, užuominos gali būti skirtos ne tik šiai ekspansijai, bet ir tolesniems įvykiams. Tai reiškia, kad net jei „didysis blogis“ pilnai neišlįs „Midnight“ pradžioje, jo šešėlis gali būti metamas jau dabar.
Kodėl Blizzard renkasi tokią komunikaciją (ir kodėl tai veikia SEO prasme)
MMORPG bendruomenės gyvena tarp patch’ų ir didelių atnaujinimų, o ilgalaikį dėmesį palaiko ne vien turinio kiekis, bet ir interpretacijos erdvė. „Stay a while and listen“ monologai yra idealus įrankis: jie pigesni nei kinematografija, bet sukuria aukštą įsitraukimą, nes žaidėjai patys tampa detektyvais.
Iš komunikacijos pusės tai irgi patogu: kūrėjai gali „testuoti“ temą, pažiūrėti, kas užkabina auditoriją, ir palikti vietos korekcijoms. Kai tuo pačiu atsiranda straipsniai bei diskusijos apie „World of Warcraft Midnight užuominos apie piktadarį“, Blizzard gauna organišką pasiekiamumą: teorijos keliauja per forumus, socialinius tinklus, YouTube analizės kanalus, o paieškos sistemose auga susijusių užklausų skaičius.
Žaidėjams tai reiškia viena: net jei nenorite „spoilerių“, gali būti verta tiesiog pasiklausyti dialogų ir patiems susidaryti nuomonę. Nes dažnai didžiausias malonumas – ne atspėti teisingai, o matyti, kaip pasakojimas pamažu atskleidžia savo kortas.
Ką daryti, jei nenorite teorijų, bet norite suprasti naujieną?
Ne visi žaidėjai mėgsta gilintis į spėliones. Jei norite išlikti „švarūs“ nuo teorijų, bet suprasti, kodėl ši naujiena apskritai svarbi, verta laikytis paprasto filtro: esmė ne tai, ar piktadarys jau aiškiai įvardytas, o tai, kad pasakojimas sąmoningai naudoja užmaršties, slėpimo ir manipuliacijos toną.
Kitaip tariant, net jei ši konkreti užuomina vėliau pasirodys esanti klaidinanti arba turinti kitą paaiškinimą, ji vis tiek parodo, kokį „Midnight“ jausmą Blizzard siekia kurti: įtampa kyla ne vien iš to, kas puola, bet ir iš to, kuo galima tikėti.
Išvada: viena frazė gali būti didelio siužeto pradžia
„Midnight“ dar turi daug nežinomųjų, tačiau ši naujiena primena seną WoW taisyklę: svarbiausi dalykai dažnai paslepiami ten, kur mažiausiai tikiesi – ramioje pokalbio scenoje, kurią gali praleisti vienu pelės paspaudimu. Kai monologas palieka įspūdį, kad kažkas neturėjo būti pasakyta (ar turi būti pamiršta), tai beveik visada reiškia, jog istorija ruošia dirvą didesniam atskleidimui.
Todėl „World of Warcraft Midnight užuominos apie piktadarį“ šiuo atveju verta vertinti kaip signalą: ateinantis pasakojimo etapas greičiausiai bus labiau psichologinis, labiau apie įtaką ir kontrolę, o ne vien apie fronto linijas. O jei taip, tuomet didžiausias priešas gali pasirodyti esantis tas, kurio net negali atpažinti, kol nepradedi abejoti savo pačių prisiminimais.